Daugiau informacijos apie širdies ligų diagnostiką ir gydymą

Kuo hipotenzija skiriasi nuo hipertenzijos

kuo hipotenzija skiriasi nuo hipertenzijos

Lietuvoje tokiu sveikatos sutrikimu skundžiasi apie 33 procentai moterų ir 24 procentai vyrų. Matuojami du arteriniai kraujospūdžiai - sistolinis "viršutinis" ir diastolinis "apatinis". Žmonės, kuriems yra padidėjęs arterinis kraujospūdis, dukart dažniau serga miokardo kuo hipotenzija skiriasi nuo hipertenzijos, 7 kartus dažniau smegenų insultu.

Sergantieji lėtine arterine hipertenzija turi reguliariai kasdien, kai kada - net keliskart per dieną matuotis arterinį kraujospūdį. Todėl tokiems ligoniams patariama įsigyti kraujospūdžio matavimo aparatėlį. Šiuo metu vaistinėse yra platus elektroninių kraujo kuo hipotenzija skiriasi nuo hipertenzijos matuoklių pasirinkimas, jais lengva naudotis.

Padidėjęs kraujo spaudimas – ką kiekvienam svarbu žinoti?

Tačiau kai kurie ligoniai tvirtina, jog tiksliausiai kraujospūdį išmatuoja nuo seno medicinoje naudojamas specialus instrumentas jį sudaro manometras, stetoskopas ir manžetė. Tiksliai išmatuoti kraujospūdį nėra paprasta - kuo hipotenzija skiriasi nuo hipertenzijos laikytis tam tikrų reikalavimų: po valgio, rūkymo, fizinio krūvio ar buvimo šaltoje patalpoje turi būti praėjęs bent pusvalandis; nors penkias minutes ligonis turi ramiai pasėdėti arba pagulėti; ranka apnuoginama iki peties rankovę atraitoti nepatariama, mat drabužio klostės gali pakeisti matavimo rezultatus ; alkūnę reikia padėti taip, kad ji būtų ligonio širdies lygyje; manžetė uždedama kuo hipotenzija skiriasi nuo hipertenzijos žasto taip, kad jos apatinis kraštas būtų maždaug 3 centimetrai virš dilbio duobutės; manžetė turi tolygiai apgulti žastą, bet jo nesuspausti jei po manžete palenda daugiau nei vienas pirštas, ji uždėta per laisvai.

Apie žastą apvyniojus specialią manžetę, ji pripučiama tiek, kad užspaustoje žasto arterijoje kelioms sekundėms nutrūktų kraujotaka. Tada specialiu varžteliu iš manžetės pamažu išleidžiamas oras tuo pat metu stetoskopu klausomi arterija vėl pradedančio tekėti kraujo sukeliami tvinksniai. Pirmas išgirstas tvinksnis rodo sistolinį kraujo spaudimą. Paskutinis išgirstas tvinksnis išleidus iš manžetės daugiau oro atitinka diastolinį kraujo spaudimą.

Išleidus orą iš manžetės pakartotinai ją pripūsti ir kraujospūdį matuoti iš naujo galima tik po vienos minutės. Kraujospūdžio matavimo klaidos 1. Triukšmas įjungtas radijas, televizorius, stiprūs garsai iš gatvės.

Hipertenzija

Kai kraujospūdis matuojamas greitai po fizinio krūvio, pakankamai nepailsėjus, neatsipalaidavus. Kai naudojamasi nepatikrintu kraujospūdžio matavimo aparatu. Kai manžetė uždedama per stipriai ar per laisvai. Kai ligonio sergantiems hipertenzija, kokie vaistai yra veiksmingi - ne širdies lygyje.

Kai oras iš manžetės išleidžiamas per greitai. Kai manžetė per siaura ar per trumpa kraujospūdį matuojant labai stambaus sudėjimo ligoniams ar per plati matuojant vaikams.

Žemas kraujospūdis: ar verta nerimauti?

REKLAMA Arterinę hipertenziją dažniausiai sukelia inkstų inkstų ar inkstų geldelių uždegimaikraujagyslių aterosklerozė, trombozėendokrininių liaukų antinksčių ar hipofizės navikai, skydliaukės veiklos sutrikimainervų sistemos ligos trauminė smegenų liga, smegenų arterijų aneurizmos, encefalitas ir kt. Išsivysto ir medikamentinės kilmės arterinė hipertenzija kai ilgai vartota kontraceptinių vaistų, gliukokortikoidų, dažnai lašinta į nosį kraujagysles siaurinančių vaistų, sergant lėtine sloga ir pan.

Labai svarbu ligonį, kuriam diagnozuota arterinė hipertenzija, nuodugniai ištirti, nustatyti jos atsiradimo priežastį - tik tuomet galima skirti efektyvų gydymą.

Atsistojus, veikiant gravitacijos jėgoms, kraujo susitvenkia kojų ir dubens venose. Mažiau kraujo grįžta iš venų į širdį ir sumažėja minutinis širdies tūris, dėl to mažėja kraujospūdis.

Turintieji nedidelę hipertenziją visų pirma turi griebtis ne vaistų, o bandyti koreguoti rizikos faktorius atsisakyti žalingų įpročių, keisti mitybą, reguliuoti darbo ir poilsio režimą.

Jei diagnozuojama sunki ligos forma kai diastolinis kraujo spaudimas yra didesnis nei mmHgbūtina pradėti vartoti gydytojo paskirtus vaistus antraip gresia pavojingos komplikacijos - miokardo infarktas ar insultas! Medikai apgailestauja, jog sergantieji arterine hipertenzija gan dažnai į šią ligą žiūri pro pirštus. Mat iš pradžių jaučiasi palyginti neblogai, padidėjęs arterinis kraujospūdis nustatomas atsitiktinai.

Toks požiūris klaidingas. Mat ligos pradinėje stadijoje, jei ir jaučiamasi neblogai, ilgainiui širdies darbo krūvis didėja, dėl pamažu progresuojančios aterosklerozės kraujagyslių kalkėjimo širdis plečiasi, silpsta, formuojasi ischeminė širdies liga, didėja insulto grėsmė.

Taigi išvada viena: negydant ar nepakankamai gydant liga sparčiai progresuos. Jei jūsų arterinis kraujospūdis yra nors šiek tiek padidėjęs, visų pirma imkitės nemedikamentinio gydymo priemonių: valgykite po nedaug, ne per saldžiai ir ne per riebiai; druskos papildomai nevartokite pakaks tiek, kiek jos yra natūraliuose maisto produktuose ; nerūkykite, nevartokite alkoholio; atsikratykite viršsvorio; pradėkite reguliariai mankštintis patariama užsiimti gydomąja kūno kultūra ; gerai pailsėkite, pakankamai laiko skirkite miegui ne mažiau kaip 8 valandasaktyviai praleiskite savaitgalius, atostogas, bet venkite kaitinimosi saulėje, nešiokite galvos apdangalą ir jokiu būdu nesimaudykite šaltame vandenyje; išmokite atsipalaiduoti, stenkitės išvengti stresų, nervinių sukrėtimų.

Įpratusiesiems prie stiprios kavos visiškai jos atsisakyti nebūtina - tik reikia sumažinti kiekį. Venkite triukšmingos aplinkos, vibracijos, darbo stipraus elektromagnetinio lauko ar cheminio poveikio aplinkoje.

Ortostatinė hipotenzija (I 95.1)

Kada skiriama vaistų? Tik tuomet, jei nemedikamentinis gydymas nedavė laukiamo efekto, arterinis kraujospūdis yra didelis, skiriama priešhipertenzinių vaistų. Jie parenkami atsižvelgiant į ligonio amžių, kraujospūdžio dydį, pulso dažnį, širdies, inkstų būklę ir kt. Reikia atminti, jog medikamentais kraujospūdis mažinamas iš lėto, o jam susinormalizavus gydymo jokiu būdu negalima kuo hipotenzija skiriasi nuo hipertenzijos.

Kraujo spaudimas: ką reiškia tonometro skaičius

Gydymo metu vaistų dozes dažnai tenka koreguoti, vienus vaistus keisti kitais - optimali palaikomoji dozė nustatoma po ilgesnio gydymo kurso. Gydymo efektyvumas kontroliuojamas reguliariai matuojant kraujospūdį. Tai vadinamoji arterinė hipotenzija. Toks kraujospūdis gali būti ir sveikiems žmonėms individualūs atvejaitaip pat sportininkams bei aukštikalnių gyventojams. Taigi nuolatinis mažas kraujospūdis beveik niekada nelaikomas rimtu susirgimu.

Ortostatinė hipotenzija: priežastys, simptomai ir gydymas

Vyresniems žmonėms tai siejama su besivystančiais organizmo pakitimais. Kraujospūdis staiga sumažėja žmogui pakilus iš gulimos ar sėdimos padėties mat atsistojus dalis kraujo susikaupia kojose. Tiesa, tuomet sveiko žmogaus širdis ima plakti stipriau ir dažniau, kraujagyslės šiek tiek susitraukia, ir kraujospūdis normalizuojasi.

Ar galima išgydyti hipertenziją? Hipertenzijos išgydyti galima tik ankstyvaisiais etapais. Tokiu atveju padėkite gyvenimo būdo pokyčiams ir blogų įpročių atmetimui. Kitais atvejais galime kalbėti apie sėkmingą kraujospūdžio kontrolę per visą gyvenimą, nesumažinant jo kokybės. Kraujospūdžio matavimas yra pagrindinis ir labai svarbus arterinės hipertenzijos diagnozavimo metodas.

Jei ši savireguliacija sutrinka, vystosi hipotenzija. Nustatyta, jog hipotenzija gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai, darbingumui, savijautai. Mat dėl sumažėjusio slėgio arterijose į smegenis, širdies bei skeleto raumenis, inkstus patenka mažiau kraujo, todėl minėtų organų veikla gali sutrikti: svaigsta galva, pradeda mirguliuoti ar aptemsta akyse, jaučiamas silpnumas, apima mieguistumas, nestabilumas. Vyresniems žmonėms tai gan pavojinga būsena, nes padidina griuvimų, susižeidimų, kaulų lūžių riziką.

kuo hipotenzija skiriasi nuo hipertenzijos

Hipotenzijos priežastys yra labai įvairios. Skiriamos kelios jų grupės: 1. Kardiogeninės širdies veiklos nusilpimas, miokardo infarktas ir kt. Veiksniai, sukeliantys hipovolemiją viduriavimas, vėmimas, gausus prakaitavimas, nukraujavimas ir kt.

kuo hipotenzija skiriasi nuo hipertenzijos

Endokrininės ir nervų sistemos ligos. Emocijos ypač baimė. Medikamentai kraujagysles plečiantys ir migdomieji vaistai, narkozė, narkotikai ir kt. Rašyti komentarą

Informacija apie aukštą kraujo spaudimą